- vekulas
- vẽkulas sm. (3b) 1. DŽ1, Ss, Krok, Rmš suveltas gumulas, gniužulas: Vilna maiše pagulėjo ir susvėlė vekulañ Vlk. Paimk vẽkulą pakulų ir užkimšk langelį, kad vėjas nepūst Alv. Iš tų linų tik vẽkulą padarei Smn. | prk.: Jis vekulaĩs valgo duoną Alv. ^ Riebus kai vekulas J.Jabl. Tai gražūs paršai, kap vekulaĩ Dkš. Tikras jis vẽkulas, tiek storio, tiek aukščio PnmA. Kap inrengia mažą vaiką, tai pasdaro kap vẽkulas Vrn. 2. tinginys, apsileidėlis: Kap tu gyvensi už tokio vẽkulo išejus Smn.
Dictionary of the Lithuanian Language.